Teorijos skyriaus mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo sistema

 

Teorijos skyriaus mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo sistema

 

1. Vertinimas turi būti neatsiejama ugdymo proceso dalis, užtikrinanti sklandų mokymo ir mokymosi procesą. Mokinių žinių vertinimas turi būti objektyvus, vieningas, pagrįstas, aiškus ir humaniškas.

2. Mokinių vertinimo sistema, kaip mokytis padedantis procesas, grindžiama mokyklos ugdymo turinį reglamentuojančiais dokumentais:

• Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata (2004-02-25, Nr.ISAK-256)

• Rekomendacijos dėl meninio FŠPU programų rengimo ir įgyvendinimo

( 2015 m. sausio 27 d., įsakymas Nr. V-48)

• Šalčininkų S. Moniuškos menų mokyklos pasiekimų patikrinimų , baigiamųjų ir keliamųjų egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarka

3. Mokiniams, besimokantiems pagal 8 metų pradinio muzikinio ugdymo programą (1-2 klasė), pažanga ir pasiekimai pažymiais nevertinami. Pažangai ir pasiekimams vertinti taikomas formuojamasis (žodžiu ir raštu) ir diagnostinis (pagal mokyklos pasirinktą vertinimo formalizavimo būdą) vertinimas.

4. Pagal pradinio muzikinio ugdymo programą 3 klasėje ir pagrindinio muzikinio ugdymo programą 1-4 klasėse besimokančių mokinių pasiekimus vertinti taikoma 10 balų sistema:

10 – puikiai, kai užduotis ar atsakinėjimas atliktas be klaidų,

9 – labai gerai, yra neesminis netikslumas ar suklydimų,

8 – gerai, kai užduotis visiškai atlikta, tačiau yra keletas suklydimų ar klaidų,

7 – pakankamai gerai, kai atliktoje užduotyje yra keletas netikslumų ar klaidų,

6 – patenkinamai, kai padarytos klaidos ar suklydimai leidžia suprasti užduo-

ties rezultatą,

5 – pakankamai patenkinamai, kai mokinys teisingai atliko pusę gautos užduo-

ties,

4 – silpnai, kai mokinys pusėje atliktos užduoties padarė neesminių klaidų, dėl

kurių galima įžvelgti mokinio bandymus,

3 – blogai, kai negalima užduoties atlikime suprasti bent vieno teisingo atsaky-

mo ar teisingos minties,

2 – labai blogai, kai negalime suprasti, ką mokinys bandė užduotyje padaryti,

1 – nieko neatsakė, neatliko užduoties, kai mokinys atsisakė atsakinėti ar ne-

bandė atlikti užduoties neturėdamas pateisinančios priežasties.

5. Pusmečių ir metų pradinio muzikinio ugdymo 1-2 klasės pagal 8 metų programą, mokinių žinios bei gebėjimai vertinami įrašu ,,įskaityta“ ar ,,neįskaityta“.

6. Adaptacinio periodo metu pažymiai 2 klasės mokiniams pagal 7 metų mokymąsi programą ir 3 klasės mokiniams pagal 8 metų mokymąsi pradinio muzikinio ugdymo pirmąjį mėnesį nerašomi, o vėliau vertinami pagal dešimtbalę sistemą. Naujai atvykusiems mokiniams adaptacinis periodas – 1 mėnuo .

7. Pagrindinį vertinimą ugdymo procese sudaro Formuojamasis ir Diagnostinis vertinimai – du vienas kitą sąlygojantys vertinimo tipai bei Apibendrinamasis vertinimo tipas.

7.1. Formuojamasis vertinimas:

– padeda mokiniui ir mokytojui numatyti ugdymo(-si) kryptį bei veiks-

mus, patvirtinti daromą pažangą.Šio proceso metu mokytojas stebi mo-

kinių mokymąsi, komentuoja, aptaria, skatina pačius mokinius vertinti savo mokymosi eigą;

• jis neformalizuojamas ir nefiksuojamas, jo paskirtis nustatyti ar jau pa-

siekti mokymosi tikslai ir uždaviniai, padrąsinti, paskatinti mokinius, iš-

sakyti konstruktyvias pastabas;

• mokytojui ir mokiniui suteikia grįžtamąją informaciją apie mokymosi

pažangą;

• mokytojui jis padeda parinkti mokymo strategijas;

• sukuria prielaidas mokiniams pasitikėti mokytoju, geranoriškai bendra-

darbiauti įveikiant mokymosi sunkumus. Mokytojas aiškina, pataria, po-

zityviai komentuoja mokinio veiklą;

• nesiejamas su pažymiu, jo tikslas yra ne kontroliuoti, o padėti mokytis;

7.2. Diagnostinis vertinimas:

• skirtas išsiaiškinti, ar pasiekti mokymosi uždaviniai, kam ir kokia pagal-

ba reikalinga, kokie tolesni mokymosi žingsniai. Diagnostinis vertinimas

dažniausiai taikomas prieš pradedant naują mokymosi etapą ( temą, kur-

so dalį);

• remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų ir kontrolinių darbų užduočių

rezultatais. Jis padeda nustatyti mokymosi stipriąsias puses bei spragas,

atliekamas sistemingai, mokiniai ir jų tėvai gauna kokybišką grįžtamąją informaciją;

• mokytojas, atsižvelgęs į vertinimo tikslą, parenka tinkamus diagnostinio

vertinimo būdus, užduoties apimtį, laiką, vertinimo informacijos moki-

niams formą;

• vertinimo fiksavimas gali būti neformalus (žodžiais) ir formalus

(pažymiais);

7.3. Apibendrinamasis vertinimas:

– skirtas apibrėžti pusmečių, metų, keliamojo ir baigiamojo egzamino rezultatus;

– pradinio muzikinio ugdymo 1-2 klasės mokinių 8 metų mokymosi kurso ir 1 klasės mokinių 7 metų mokymosi kurso teorijos dalykų vertinimo fiksavimas neformalus (įskaityta ar neįskaityta).

– pradinio muzikinio ugdymo 3 klasės 7 metų mokymosi kurso ir 4 klasės 8 metų mokymosi kurso solfedžio keliamojo egzamino bei kitų teorijos dalykų vertinimas formalus (pažymiais).

– pagrindinio muzikinio ugdymo 1- 4 klasės mokinių teorijos dalykų vertinimas formalus (pažymiais).

5. Vertinimo ciklą ugdymo procese sudaro planavimas, vertinimas mokant, infor-

macijos apie pasiekimus fiksavimas.

8.1. Vertinimas planuojamas kartu su ugdymo procesu. Prieš pradedant mokytis,

mokytojui ir mokiniams turi būti aišku, ką jie turi pasiekti ir kaip bus verti-

nama: mokytojas, planuodamas vertinimą, aptaria su mokiniais, prireikus pasitelkia pagrindinio instrumento mokytojų pagalba, mokinių tėvų.

8.2. Mokant mokinius vertinime išskiriami keturi pagrindiniai aspektai:

– mokytojas su mokiniu išsiaiškina mokymosi uždavinius ir vertinimo krite-

rijus, nes vertinama tai, kas numatyta uždaviniuose;

• mokytojas pozityviai skatina mokymosi motyvaciją – kelia mokinių pa-

sitikėjimą savo jėgomis ir norą siekti daugiau nurodydamas: kas pavyko,

pagrįstai pagirdamas, vengdamas gąsdinti pažymiais;

• mokytojas parenka veiksmingas užduotis, naudoja įvairius mokymo( si)

metodus ir strategijas, kad mokinys patirtų sėkmę;

• mokytojas remiasi mokinio ar mokinių grupės pasiekimais, poreikiais,

interesais, numatydamas tolesnio mokymo uždavinius.

9. Kontrolinių darbų organizavimas, tikrinimas ir vertinimas:

Solfedžio kontrolinis darbas – tai darbas, apimantis visą pamoką iš teorijos skyriaus ar plačios temos, melodinį diktantą, analizę klausą, pratimų solfedžiavimą.

Muzikos istorijos kontrolinis darbas – tai darbas, apimantis visą pamoką iš praeito kurso teorinių temų, muzikos kūrinių diktanto .

9.1. Jeigu mokinys be priežasties (kitą pamoką nėra gydytojo pažymos ar moty-

vuoto tėvų paaiškinimo raštu) neatvyko į kontrolinių ar atsiskaitymo darbų

pamokas, jis iki kito kontrolinio darbo pamokos privalo atsiskaityti.

9.2. Jeigu mokinys neatvyko į keliamąjį ar baigiamąjį egzaminą, tėvams prašant ir gavus direktoriaus leidimą, privalo išlaikyti egzaminą pagal atskirą, paskirtą direktoriaus įsakymu, datą.

9.3. Mokytojas vesdamas pusmečio, metų pažymį atsižvelgia į mokinio ligos pažymą.

9.4. Kontrolinio darbo užduotys tos pačios klasės grupėms yra vienodo sunkumo.

9.5. Kontrolinių darbų tematika nurodoma mokiniams iš anksto.

9.6. Ištaisyti rašto darbai grąžinami per 7 darbo dienas.

10. Pusmečių ir metinių pažymių vedimas:

10.1. Per pusmetį mokinys turi būti įvertintas ne mažiau kaip tris kartus.

10.2. Metinis pažymys yra pusmečių aritmetinis vidurkis. Jei po kablelio yra

skaičius 5, galutinis pažymys vedamas atsižvelgiant į kontrolinių darbų

rezultatus.

10.3. Neatestuotų ir turinčių nepatenkinamus pusmečių pažymius galutinį vertinimą reglamentuoja Švietimo ir mokslo ministerijos taisyklės, Mokyklos nuostatai, Mokyklos vidaus darbo taisyklės.

10.4. Choro pamokose pusmečių eigoje vertinami mokinių vokaliniai gebėjimai, ansambliškumas, ritmo pojūtis. Pusmečių ir metų vertinime atsižvelgiama į mokinio aktyvų dalyvavimą koncertuose, festyvaliuose, konkursuose, pamokų lankomumą.

10.5. Muzikos istorijos pamokose mokiniai vertinami už referatų, kontrolinių darbų atsiskaitymus bei gerą pamokų lankomumą .

10.6. Pusmečių ir metiniai pažymiai išvedami ne vėliau kaip paskutinę egzaminų sesijos dieną (iki pedagogų posėdžio).

11.Vertinimo informacija fiksuojama dienynuose.

12. Mokytojai išimties tvarka, atsižvelgdami į mokinio individualias savybes

(mikčiojimą, nervinius sutrikimus, balso mutacija ir kt.), privalo parinkti apklausos būdus.

13. Mokinio nuostatos ir vertybės vertinamos neformaliai, o jo elgesys tiesiogiai negali turėti įtakos vertinimui pažymiu.

14. Vertinimo informacija pateikiama tėvams :

14.1. Kiekvieno teorijos skyriaus dalyko mokytojas susitaria dėl vertinimo kriterijų ir informuoja mokinius apie priimtą dalyko vertinimo sistemą.

14.2. Pagrindinio instrumento mokytojai su mokyklos vertinimo sistema supažindina mokinių tėvus pirmame klasės tėvų susirinkime.

14.3. Kiekvieno dalyko mokytojas, teorijos skyriaus vedėja esant reikalui supažindina tėvus su teorijos skyriuje susitarta ir taikoma vertinimo sistema skyrių tėvų susirinkimuose arba visuotiniuose tėvų susirinkinuose.

14.4. Iškilus būtinybei, siekiant tobulinti ugdymo organizavimą, vertinimo sistema gali būti koreguojama, tobulinama .